Išeinu

 

Prasibėgimas jūros krantu virto kiro gelbėjimu. Dėkoju Anai ir Ramintai pasigailėjusioms vargšo pakliuvusio į meškeriotojų kabliukus ir padėjusioms nuvešti paukštelį veterinarams, kurie išlaisvino jį ir jis grįžo į gamtą, į pajūrį..... Kokia trapi gyvybė..., čia skraidė aukštai, o čia vos nežuvo....  gyvenimas kaip sapnas, neaišku kada kur esi iš tikro tikras... ar kai išeini į sapnus, ar kai pareini ryte prabudęs į "realybę"... Ir kaip gerai kad aš pamačiau vargšą paukštelį... ir kaip gerai kad yra gydytojų, kurie ištraukia gyvybę iš mirties nagų, tiek paukštelio ... tiek... mano... 

Išeinu, 

Taip lengva darosi ir gera.

Palieku

Aš viską ir visus.

Išeinu,

Man nesvarbu, kur veda šitas kelias.

Aš einu pasitikti savęs.

Ateinu,

Kai vėjas jau nurimęs miega.

Įeinu Į laukiančius namus...

Suprantu -

Šviesa paliko dieną.

Įkrentu

Į nakties sapnus.



Man patinka

© Irena Barvydė - asmeninė svetainė
Draugai: nostalgija.lt, autoportalas.lt