Jūra

 

 

 

Aš stoviu ant kopos pajūry.
Regiu tave, manoji jūra.
Kokia didinga tu esi,
Kaip čia atsiradai ir kas tave sukūrė?

Tu dar tik vakar žiauriai atrodei,
Su uraganu šokai kartu.
Dabar nutilus, tu tyliai oši,
Ilsiesi ant smėlėtųjų krantų.

Tarp dangaus ir tavęs, jūra,
Ką tik saulėlydis žėrėjo.
Atrodė, kamuolys ugninis
Į tavo gelmę nuriedėjo.

Rami šią dieną tu atrodai:
Tokia graži, tokia jauna.
Žavingi tavo melsvi plotai,
Tarytum stiklo dykuma.

. Irena Barvydė "Jūra" http://irena.in/knygos/gyvenimo-gele



Man patinka

© Irena Barvydė - asmeninė svetainė
Draugai: nostalgija.lt, autoportalas.lt