Kvaila buvau...

Mes bėgome rugiais

Lietus mus pasivijo
Lašais dideliais drabužius nulijo 
Žiūrėjau į tave - tu toks buvai gražus,

Troškau mylėtis aš... bet tu toks išdidus.

Kalbėjai man ilgai apie savus namus,
Kurie yra aukštai, kurie yra dangus!
Skendau tavo balse, tirpau artume,
Norėjau aš uždusti tavo glėbyje.

O tu kalbėjai man apie dvasios prasmes,
Apie šviesos būtybes, kurios ateis tavęs.
Aš gerti paprašiau. Nutilęs pasakei,
Kad man padėti gali tiktai lietaus lašai.

Nuo tavo veido juos aš lūpomis rinkau,
Tu bučiavai mane, priglausdamas smarkiau...
Daug metų aš viena rugiais gelsvais braidau,
Atleisk, tavęs prašau, kvaila tokia buvau.

Irena Barvydė  "Gyvenimo Gėlė

http://irena.in/knygos/gyvenimo-gele

PrisegtukasDydis
buvau.mp31.32 MB


Man patinka

© Irena Barvydė - asmeninė svetainė
Draugai: nostalgija.lt, autoportalas.lt